Aš 
Komentarų nėra Vinis
Prabangaus senovinio namo duris prasiveria ir Algirdas vėl išgirsta plaktuko taukšėjimą rūsyje. Jis puikiai žino tą garsą, kuris pasikartoja tik kartą per kelias savaitės. Tokį triukšmą sukelia iš užsienio grįžęs tėvas. Savaitgalį pabaigs savo medžio „šedevrus“ ir vėl išvažiuos į kaimynines šalis jų pardavinėti. Namuose įsitvyros tyla ir jis vėl galės nevaržomas leisti tėvų pinigus bandydamas atrasti tinkamą modelį savo paveikslui, kuris jau daugiau kaip pusmetį net nepradėtas…
– Verslininkas – nejučiomis pašaipiai burbteli Algirdas ir kaip įprastai kėblina link virtuvės iš slėptuvės po šaldytuvu „pasiskolinti“ tėvų santaupų.
Deja, kažkodėl šiandien motina taip pat „namuose“. Beveik vidurdienis, tačiau abu tėvai tame pačiame pastate, kuris kažkada buvo vadinamas „Namais“. Jis puikiai supranta, į kokią keblią padėtį patenka, tikriausiai jau keletą mėnesių to nebuvo. Todėl apsimesdamas, kad negirdi triukšmo rūsyje bando greitai prasmukti iki šaldytuvo ir kuo greičiau skuosti iš namų. Algirdo planai griūna. Motina sulaiko sūnų tarpduryje: