Laukimas
Andrius grįždamas namo iš tolo pamato bute šviesą ir jo veide atsiranda vos įžiūrima šypsena, kurią iššaukė viltis. Viltis, kad jis yra laukiamas bute, kuriame jau beveik du metus gyvena kartu su drauge. Tik draugė, nors Andrius galbūt kažkada norėjo daugiau, tačiau iš verdančios aistros liko tik pripratimas, tik jausmas, kai tiesiog patogu gyventi kartu, kurio jam nebe užteko.
Lėtai žengdamas į laiptinę jis dar kartą pažvelgia į kambario langą, kuriame dega šviesa ir jo laukia moteris. Kuo labiau artėja link buto durų, tuo daugiau minčių ir vilties skverbesi į jo sunkią, nuo ilgos darbo dienos pavargusią galvą. Galbūt galės pasidžiaugti Ingos šypsena, jos žibančiomis akimis, jos draugija prie vakarienės stalo. Klausysis, kaip ji pasakoja savo dienos įspūdžius ir rytojaus planus.