Importuoti prekes iš Kinijos, JAV ar kitų ES nepriklausančių valstybių šiandien techniškai paprasta. Gamintoją galima rasti per kelias minutes, pavyzdžius gauti per savaitę ar dvi, o didesnę partiją užsakyti net neišėjus iš biuro. Tačiau paprastas pirkimo procesas gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad už produkto teisėtumą atsako tik jo gamintojas.
Europos Sąjungoje situacija kitokia. Importuotojas yra ne tik pirkėjas ar tarpininkas. Įveždamas produktą iš trečiosios šalies ir pateikdamas jį ES rinkai, jis tampa ekonominės veiklos vykdytoju, kuriam tenka konkrečios pareigos. Europos Komisija aiškiai nurodo, kad importuotojas prieš pateikdamas gaminį rinkai turi patikrinti, ar gamintojas atliko reikalingus veiksmus, ar yra būtini dokumentai, pavyzdžiui, ES atitikties deklaracija ir techniniai dokumentai, ir ar prireikus galima susisiekti su gamintoju.
Todėl viena svarbiausių taisyklių importuotojui turėtų būti labai paprasta: produkto atitiktis tikrinama prieš užsakant didelę partiją, o ne tada, kai konteineris jau pasiekė Europos Sąjungą.
Importuotojas nėra tik prekių perpardavėjas
Įsivaizduokime įprastą situaciją. Lietuvos elektroninė parduotuvė Kinijoje randa nebrangų elektros prietaisą. Tiekėjas atsiunčia nuotraukas, kainoraštį ir PDF failą su užrašu „CE Certificate“. Atrodo, kad viskas tvarkoje.
Tačiau vien tokio dokumento nepakanka.
Pirmiausia reikia nustatyti, kokie ES teisės aktai taikomi konkrečiam produktui ir ar jam apskritai privalomas CE ženklas. CE ženklinimas nėra universalus reikalavimas visoms prekėms. Jis naudojamas tik toms produktų grupėms, kurioms tai numato atitinkami ES teisės aktai.
Kai CE ženklinimas privalomas, gamintojas turi atlikti reikalaujamą atitikties vertinimą, parengti techninius dokumentus, ES atitikties deklaraciją ir tinkamai paženklinti gaminį. Kai kurių produktų atitiktį gamintojas gali įvertinti pats, o didesnės rizikos kategorijoms gali būti reikalinga notifikuotoji įstaiga.
Importuotojas turi įsitikinti, kad šios procedūros iš tikrųjų atliktos.
CE ženklinimas ir atitiktis yra pagrindinis saugumo filtras
Importuojant reguliuojamus gaminius, CE ženklinimas ir atitiktis turėtų būti vertinami ne kaip formalumas muitinei, o kaip vienas pagrindinių filtrų, padedančių nustatyti, ar produktas gali būti teisėtai pateiktas ES rinkai.
Pats CE logotipas ant prekės dar nieko neįrodo. Jį techniškai galima atspausdinti ant bet kokio gaminio. Svarbiausia yra dokumentų ir realaus produkto visuma.
Reikia patikrinti, ar CE ženklinimas konkrečiai prekei privalomas, kokie teisės aktai jai taikomi, ar atlikta tinkama atitikties vertinimo procedūra, ar egzistuoja ES atitikties deklaracija, ar techniniai dokumentai atitinka būtent importuojamą modelį ir ar, kai būtina, procedūroje dalyvavo tinkamai notifikuota įstaiga.
Europos Komisija taip pat perspėja dėl vadinamųjų savanoriškų sertifikatų. Rinkoje veikia organizacijos, kurios išduoda gražiai atrodančius „Certificate of Compliance“, „CE Certificate“ ar panašiai pavadintus dokumentus, nors jie savaime nėra teisinis pagrindas CE ženklinimui.
Sertifikatas ir ES atitikties deklaracija nėra tas pats
Tai viena dažniausių pradedančių importuotojų klaidų.
Tiekėjas paklausiamas:
„Do you have CE certificate?“
Jis atsako:
„Yes.“
Importuotojas gauna PDF dokumentą ir mano, kad patikrinimas baigtas. Iš tikrųjų jis tik prasideda.
ES atitikties deklaracija yra gamintojo dokumentas, kuriuo prisiimama atsakomybė už produkto atitiktį taikomiems reikalavimams. Priklausomai nuo produkto kategorijos ir teisės aktų, papildomai gali būti reikalingi bandymų protokolai, techniniai dokumentai ar notifikuotosios įstaigos išduotas dokumentas.
Todėl reikia vertinti ne failo pavadinimą, o jo turinį.
| Dokumentas ar ženklas | Ką jis parodo | Ar vien jo pakanka? |
|---|---|---|
| CE ženklas ant produkto | gamintojas deklaruoja atitiktį taikomiems CE reikalavimams | ne |
| ES atitikties deklaracija | gamintojas oficialiai deklaruoja produkto atitiktį | labai svarbus dokumentas, tačiau reikia vertinti kartu su taikomais reikalavimais |
| Bandymų protokolas | parodo konkrečių bandymų rezultatus | ne visada |
| Notifikuotosios įstaigos dokumentas | patvirtina jos atliktą vertinimą, kai tokia procedūra taikoma | priklauso nuo konkretaus teisės akto ir procedūros |
| „Voluntary Certificate“ | savanoriškas trečiosios šalies dokumentas | savaime neįrodo CE atitikties |
| Techninė dokumentacija | pagrindžia, kaip buvo įvertinta produkto atitiktis | viena svarbiausių atitikties sistemos dalių |
Kaip atpažinti įtartiną sertifikatą?
Suklastoti arba klaidinantys dokumentai nebūtinai atrodo primityviai. Jie gali turėti logotipus, antspaudus, parašus, QR kodus, dokumento numerį ir profesionalų dizainą.
Todėl tikrinti reikia ne išvaizdą.
Jeigu dokumente nurodyta notifikuotoji įstaiga, jos keturženklį numerį galima tikrinti Europos Komisijos NANDO sistemoje. Joje nurodoma ne tik pati įstaiga, bet ir teisės aktai bei konkrečios sritys, kurioms ji notifikuota.
Čia svarbi viena detalė: faktas, kad laboratorija ar sertifikavimo įstaiga egzistuoja, dar nereiškia, kad ji turi teisę atlikti konkretaus produkto atitikties vertinimą.
Pavyzdžiui, įstaiga gali būti notifikuota vienai produktų kategorijai, tačiau neturėti atitinkamos kompetencijos kitai. Europos Komisijos paaiškinimuose pabrėžiama, kad notifikuotosios įstaigos kompetencija turi būti tikrinama pagal konkretų ES teisės aktą ir jos notifikuotą veiklos sritį.
3 konkretūs patarimai importuotojui
1. Dokumentus tikrinkite dar prieš mokėdami už pagrindinę partiją.
Paprašykite ES atitikties deklaracijos, produkto techninės informacijos ir, kai aktualu, bandymų protokolų bei notifikuotosios įstaigos dokumentų. Dokumentuose nurodytas modelis turi sutapti su modeliu, kurį ketinate pirkti. Jeigu tiekėjas dokumentus žada pateikti „po užsakymo“, tai turėtų būti rimtas signalas sustoti.
2. NANDO tikrinkite ne tik įstaigos numerį, bet ir jos kompetencijos sritį.
Radus sertifikate keturženklį notifikuotosios įstaigos numerį, neužtenka įsitikinti, kad toks numeris egzistuoja. Reikia patikrinti, ar konkreti įstaiga notifikuota būtent tam teisės aktui ir tai produkto kategorijai. NANDO duomenų bazė skirta būtent tokiam patikrinimui.
3. Pirmą didelį užsakymą vertinkite kaip rizikos projektą.
Jeigu planuojate importuoti tūkstančius vienetų, kelių šimtų eurų išlaidos nepriklausomam dokumentų patikrinimui ar papildomiems bandymams gali būti gerokai mažesnės už nuostolius, kuriuos sukeltų sulaikyta ar netinkama prekių partija. Ypač atsargiai reikėtų vertinti elektros įrangą, žaislus, asmenines apsaugos priemones, medicinos priemones ir kitus griežčiau reguliuojamus produktus.
Kodėl vien tiekėjo pažadu pasitikėti pavojinga?
Kinijos ar JAV gamintojas pirmiausia dirba pagal savo rinkos ir užsakovo poreikius. Produktas, tinkamas parduoti JAV, nebūtinai automatiškai tinkamas Europos Sąjungai.
Skiriasi techniniai reikalavimai, ženklinimas, dokumentacija ir vartotojui pateikiama informacija. Be to, tas pats fabrikas gali gaminti kelias beveik identiškas produkto versijas skirtingoms rinkoms.
Todėl sakinys „we sell this product to Europe“ nėra atitikties įrodymas.
Importuotojui reikia dokumentų, susietų su konkrečiu produktu ir modeliu.
„Didžiausia importuotojo klaida yra manyti, kad už sertifikatus atsakingas tik fabrikas. Įvežant produktą į Europos Sąjungą, dokumentų patikra turi tapti tokia pat įprasta pirkimo proceso dalimi kaip kainos ar pristatymo sąlygų tikrinimas“, – Tomas, produktų atitikties ekspertas.
Kas pasikeičia parduodant produktą savo prekės ženklu?
E. prekyboje labai populiarus „private label“ modelis. Gamykla pagamina standartinę prekę, o Lietuvos įmonė ant jos uždeda savo prekės ženklą.
Čia atsakomybės klausimas tampa dar svarbesnis.
Europos Komisija nurodo, kad importuotojas ar platintojas, pateikiantis produktą rinkai savo vardu arba prekės ženklu, gali perimti gamintojui tenkančias pareigas. Tokiu atveju jam turi būti prieinama pakankama informacija apie produkto projektavimą ir gamybą, nes kartu perimama ir teisinė atsakomybė, susijusi su CE ženklinimu.
Todėl užsakymas „uždėkite mūsų logotipą“ nėra vien rinkodaros sprendimas.
Prieš kuriant savo prekės ženklu parduodamą produktą reikia išsiaiškinti, kokį statusą pagal konkrečiam gaminiui taikomus teisės aktus įgis jūsų įmonė.
Platintojas taip pat negali užsimerkti
Jeigu prekė jau importuota į ES ir Lietuvos įmonė ją tik perparduoda, tai nereiškia, kad galima visiškai nesidomėti atitiktimi.
Platintojai turi veikti rūpestingai, žinoti, kuriems produktams reikalingas CE ženklinimas ir lydimieji dokumentai, gebėti pastebėti akivaizdžius neatitikimus bei bendradarbiauti su priežiūros institucijomis. Europos Komisija nurodo, kad platintojas turi galėti patvirtinti, jog gamintojas ar importuotojas atliko reikalingus veiksmus, ir padėti institucijoms gauti reikalaujamą dokumentaciją.
Kitaip tariant, argumentas „mes tik perparduodame“ nėra universalus būdas atsakomybės išvengti.
Kaip sumažinti prekių sulaikymo riziką?
Importuotojo tikslas turėtų būti ne ieškoti būdų, kaip „praleisti muitinę“, o pasirūpinti, kad prekė teisėtai galėtų patekti į ES rinką.
Prieš užsakant didesnį kiekį verta atlikti keturių etapų patikrą.
Pirmiausia tiksliai identifikuojamas produktas. Nustatoma jo paskirtis, konstrukcija, naudojimo būdas ir kategorija.
Antra, nustatomi jam taikomi ES teisės aktai ir standartai. Vienam produktui kartais gali būti taikomas ne vienas ES teisės aktas. Europos Komisija tai aiškiai pabrėžia savo gairėse gamintojams.
Trečia, tikrinami dokumentai. Modelių numeriai, gamintojo pavadinimas, standartai, datos ir kiti identifikaciniai duomenys turi būti tarpusavyje suderinami.
Ketvirta, tikrinamas pats produktas. Dokumentai gali būti nepriekaištingi, tačiau ant realios prekės gali trūkti ženklinimo, gamintojo ar importuotojo informacijos, instrukcijų ar įspėjimų.
Lietuvos rinkos specifika
Lietuvos importuotojai turi vieną privalumą ir vieną problemą.
Privalumas yra tas, kad Lietuva priklauso bendrajai ES rinkai. Tinkamai parengtas produktas iš esmės ruošiamas ne vien maždaug trijų milijonų vartotojų rinkai, bet prekybai platesnėje Europos ekonominėje erdvėje, atsižvelgiant į konkrečiam produktui ir valstybei taikomus reikalavimus.
Problema ta, kad mažos ir vidutinės Lietuvos įmonės dažnai užsako palyginti nedideles partijas. Gamintojas Azijoje dėl kelių šimtų vienetų nebūtinai norės keisti produktą, pakuotę ar dokumentaciją.
Todėl derybas dėl atitikties reikia pradėti prieš užsakymą.
Didelės Vakarų Europos prekybos bendrovės neretai turi atskirus produktų atitikties padalinius, o mažoje Lietuvos e. parduotuvėje už pirkimą, logistiką ir dokumentus gali būti atsakingas tas pats žmogus. Tai reiškia, kad vidinė patikros sistema mažesnei įmonei yra ne mažiau, o kartais net labiau reikalinga.
Trumpas žvilgsnis į CE ženklinimo istoriją
CE ženklinimo sistema atsirado vystantis Europos bendrajai rinkai ir siekiant mažinti skirtingų nacionalinių techninių reikalavimų keliamas kliūtis prekybai. Vietoje situacijos, kai gamintojui tekdavo atskirai prisitaikyti prie daugelio nacionalinių sistemų, buvo plėtojamas bendras europinis požiūris į esminius saugos ir kitus reikalavimus.
Ilgainiui CE ženklas tapo gerai atpažįstamas, tačiau dėl to atsirado ir klaidingas jo suvokimas. CE nėra produkto kokybės apdovanojimas ir nereiškia, kad Europos Komisija individualiai patikrino konkrečią prekę. Tai ženklas, susijęs su gamintojo pareiga užtikrinti produkto atitiktį jam taikomiems ES reikalavimams. Europos Komisija CE ženklinimą apibūdina kaip ženklą, rodantį, kad produktas buvo įvertintas pagal taikomus saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
Dokumentų neatitikimai, kurių nereikėtų ignoruoti
Įtarimų turėtų kilti, kai dokumentuose ir ant produkto nurodyti skirtingi modeliai. Taip pat verta sustoti, jeigu sertifikate nėra aišku, pagal kokį teisės aktą ar procedūrą jis išduotas, pateikiamas tik bendro pobūdžio „CE Certificate“, tiekėjas vengia pateikti ES atitikties deklaraciją arba negali paaiškinti, kokiems konkretiems gaminiams dokumentai priklauso.
Dar vienas signalas yra notifikuotosios įstaigos numeris, kurio nepavyksta rasti NANDO sistemoje arba kurį radus paaiškėja, kad įstaigos veiklos sritis nesusijusi su importuojamu produktu.
Europos Komisija net rekomenduoja, kilus abejonių dėl dokumento, tikrinti, ar jį išdavusi notifikuotoji įstaiga turi kompetenciją konkrečiam gaminiui ir taikomam teisės aktui.
Ką daryti, jeigu neatitikimas paaiškėjo jau po importo?
Blogiausias sprendimas yra problemą ignoruoti ir tikėtis, kad niekas nepastebės.
Konkrečios pareigos priklauso nuo produkto ir jam taikomų teisės aktų, tačiau ES produktų reguliavimo sistemoje importuotojams numatoma pareiga imtis taisomųjų veiksmų, o prireikus produktą pašalinti iš rinkos ar atšaukti. Kai kuriais atvejais apie riziką ir neatitiktį taip pat reikia informuoti rinkos priežiūros institucijas.
Todėl įmonėje verta iš anksto turėti procedūrą, kas daroma gavus informaciją apie galimai nesaugų arba reikalavimų neatitinkantį gaminį.
Tai ypač svarbu e. prekyboje, kur per kelias savaites prekė gali būti išsiųsta šimtams pirkėjų.
DUK apie importuotojų ir platintojų atsakomybę
Ar visos iš Kinijos importuojamos prekės turi turėti CE ženklą?
Ne. CE ženklinimas taikomas tik toms produktų kategorijoms, kurioms jį numato ES teisės aktai. Todėl pirmiausia reikia nustatyti produkto kategoriją ir jai taikomą teisinį reguliavimą.
Ar užtenka, kad Kinijos gamintojas atsiųstų „CE Certificate“?
Ne. Reikia nustatyti, kas dokumentą išdavė, ką jis iš tikrųjų patvirtina ir ar konkrečiam produktui reikalinga trečiosios šalies atitikties vertinimo procedūra. Europos Komisija perspėja, kad įvairūs savanoriški sertifikatai savaime nėra tinkamas CE atitikties įrodymas.
Kaip patikrinti notifikuotąją įstaigą?
Tam naudojama Europos Komisijos NANDO sistema. Joje galima patikrinti įstaigos identifikacinį numerį, teisės aktus, pagal kuriuos ji notifikuota, ir jos kompetencijos sritį.
Kas atsakingas, jeigu prekė importuojama iš JAV?
Trečiosios šalies kilmė importuotojo pareigų nepanaikina. Prieš pateikdamas reguliuojamą gaminį ES rinkai importuotojas turi įsitikinti, kad įvykdyti jam taikomi ES reikalavimai.
Ar platintojas atsako už produkto atitiktį, jeigu pats jo neimportavo?
Platintojas taip pat turi pareigų. Jis turi veikti rūpestingai, žinoti pagrindinius taikomus reikalavimus ir gebėti bendradarbiauti su nacionalinėmis institucijomis, jeigu reikia pateikti informaciją apie produkto atitiktį.
Importuojant prekes iš trečiųjų šalių mažiausia kaina neturėtų būti vienintelis kriterijus. Patikimas tiekėjas yra tas, kuris gali ne tik pagaminti prekę ir ją išsiųsti, bet ir pateikti aiškius, tarpusavyje suderinamus dokumentus bei atsakyti į klausimus apie produkto atitiktį.
Gerai organizuotas CE ženklinimas ir atitiktis leidžia problemas pastebėti dar prieš konteineriui pajudant iš gamyklos. Blogai organizuotas procesas jas perkelia į brangiausią įmanomą vietą: muitinę, sandėlį arba jau pas klientą.
Parašykite komentarą