Kodėl eismo saugumo inovacijos atkeliauja iš sunkvežimių?

Modernus sunkvežimis jau seniai nustojo būti tik galingas mechaninis įrenginys kroviniams gabenti. Šiandien tai sudėtingas, ant ratų judantis duomenų centras, kuriame atliekama tūkstančiai operacijų per sekundę. Intensyviame ir klaidų neatleidžiančiame greitkelių eisme technologijos tampa esminiu saugumo garantu tiek sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui, tiek aplinkiniams. Neretai būtent vilkikuose debiutuojančios sistemos vėliau atkeliauja ir į lengvuosius automobilius.

Pirmenybė saugumui

Pristatydami šviežiausias inovacijas ir technologijų naujoves, automobilių pramonės specialistai nepraleidžia progos pasigirti, kad vienas ar kitas sprendimas yra toks pat, kaip ir „Formulės-1“ ar ralio mašinose. Tačiau, kalbant apie eismo saugumą, galima drąsiai konstatuoti, kad daugybė dalykų į mūsų kasdienius automobilius atkeliauja būtent iš sunkvežimių, pastebi techninės priežiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ komunikacijos vadovas Renaldas Gabartas.

Anot jo, modernus naujas vilkikas su pačia paprasčiausia tentine puspriekabe kainuoja daugiau kaip 130 tūkst. eurų. Kroviniai, kuriuos sunkvežimiai gabena skersai ir išilgai Europos, neretai verti dar keliskart tiek.

„Todėl viską statyti ant kortos tikintis, kad devynias darbo valandas, kurios kasdien legaliai praleidžiamos prie vairo, vilkiko vairuotojas nė akimirkai nepraras dėmesio koncentracijos, neišklys iš savo eismo juostos, adekvačiai reaguos į priekyje išdygusią kliūtį ir neužsnūs, nesiryžta net patys didžiausi optimistai“, – didesnį jautrumą sunkvežimių saugumui paaiškina transporto ekspertas.

Taigi nieko keisto, kad sunkiojo transporto gamintojų pristatymuose nuolat netrūksta pačių įvairiausių inovacijų. Štai žinomas Švedijos gamintojas „Scania“ pristatė prietaisų skydelio platformą „Smart Dash“, kurios pamatu tapo integruota skaitmeninė ekosistema, realiuoju laiku padedanti vairuotojui priimti svarbius sprendimus ir mažinanti žmogiškųjų klaidų riziką.

Sunkvežimiuose montuojamos radarų ir vaizdo kamerų sistemos turi veikti didesniame aukštyje ir didesniu atstumu, nes transporto priemonė ilgesnė bei aukštesnė. Vilkikai turi daug didesnes akląsias zonas, todėl jų stebėjimo sistemos apima platesnį plotą ir dažnai stebi abi priekabos puses. Naujausios kartos kameros atidžiai stebi kelio ženklinimą, o jų duomenis priimančios  sistemos ne tik įspėja, jei sunkvežimis netyčia išvažiuoja iš juostos, bet ir gali švelniai pakoreguoti vairą.

Siekia neapkrauti vairuotojo informacija

R. Gabarto teigimu, nors sunkvežimiai rečiau patenka į eismo įvykius, jų pasekmės dėl didesnės griaunamosios galios, milžiniškos masės ir kinetinės energijos paprastai būna kur kas skaudesnės.

„Net važiuodamas tuo pačiu greičiu kaip lengvasis automobilis, sunkvežimis per susidūrimą perduoda gerokai didesnę smūgio jėgą. Europoje sunkvežimiai sudaro tik apie 3–5 proc. transporto srauto, tačiau yra susiję maždaug su 14–15 proc. visų žūčių keliuose. Per daugumą sunkvežimių avarijų sunkiausiai nukenčia ne vilkiko vairuotojas, o kitų transporto priemonių keleiviai, pėstieji ar dviratininkai“, – pastebi pašnekovas.

Dėl šių priežasčių sunkvežimių konstruktoriai privalo daugiau dėmesio skirti aktyviosios saugos sistemoms, orientuotoms į ankstyvą pavojų atpažinimą ir greitesnį reakcijos laiką. Pavyzdžiui, „Scania Smart Dash“ sistemoje integruotas aklųjų zonų stebėjimas bei pėsčiųjų ir dviratininkų aptikimas veikia nuolat ir įspėja vairuotoją apie pažeidžiamus eismo dalyvius aplink transporto priemonę. Pažangesnė avarinio stabdymo sistema atpažįsta pėsčiuosius ir, užuot tik perspėjusi, gali pati stabdyti vilkiką.

Be to, gamintojai paaiškina, kad naujoji vairuotojo aplinka sukurta taip, jog apsaugotų jį nuo informacinės perkrovos. Užuot vienu metu rodžiusi visus įmanomus parametrus, ji pateikia tik tą informaciją, kuri yra kritiškai svarbi konkrečiu momentu.

Stebi vairuotoją

Incidentus keliuose nagrinėjantys ekspertai pastebi, kad net 90 proc. visų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja sunkvežimiai, įvyksta dėl žmogiškųjų veiksnių. Dažniausiai tai nutinka, kai vairuotojas nebuvo pakankamai budrus arba neįvertino greičio. Daugelyje sunkvežimių aktyviosios sistemos integruotos su privalomais greičio ribotuvais ir tachografais, t. y. darbo ir poilsio laiko apskaitos prietaisais, kokių lengvuosiuose automobiliuose paprastai nėra.

Kaip pažymi R. Gabartas, būtent komercinėse transporto priemonėse pirmiausia pradėtos montuoti vairuotojo budrumo stebėsenos sistemos (angl. Driver Alert System). Kai pavargęs vairuotojas praranda budrumą ar ima nervingai blaškytis tarp eismo juostų bei nereaguoja į garsinius perspėjimus, elektronika tai interpretuoja kaip pavojingą nuovargį ir pasiūlo sustoti pailsėti.

„Jei vairuotojas toliau neprognozuojamai juda, sistema imasi kraštutinių priemonių ir pradeda pati lėtinti vilkiką. Tokiu atveju, net jei vairuotojui visiškai praradus sąmonę incidento išvengti nepavyksta, tikėtina, kad jis įvyks judant lėčiau, todėl nuostoliai bus mažesni. Automatinis avarinis stabdymas komerciniame transporte visada įsijungia anksčiau nei lengvuosiuose automobiliuose“, – paaiškina „Transekstos“ atstovas.

Taupo degalus ir laiką

Aukštosios technologijos vilkiko kabinoje taip pat tiesiogiai koreliuoja su ekonomiškumu. Štai „Scania Smart Dash“ skydelyje integruota išmanioji navigacija paruošia vilkiką reljefo pokyčiams su juos nuspėjančios išmaniosios pastovaus greičio palaikymo technologijos pagalba. Žinodamas, kokia įkalnė ar nuokalnė laukia už posūkio, kompiuteris parenka optimalų variklio ir pavarų dėžės darbo režimą, taip taupydamas kiekvieną degalų lašą.

Be to, sunkvežimiai dažnai turi papildomų puspriekabių ar priekabų stabilumo kontrolės sistemų. Elektroninės stabilumo kontrolės sistemos nuolat vertina krovinio svorį, jo aukštį ir svorio pasiskirstymą, nes sunkiasvoriame transporte yra kur kas didesnė apvirtimo rizika, ypač atliekant staigius manevrus.

Tokia visapusiška skaitmenizacija teikia didžiulę naudą ir transporto parko vadybininkams. Jie gauna galimybę realiuoju laiku stebėti išsamius telemetrijos duomenis, t. y. nuotoliniu būdu perduodamą informaciją apie transporto priemonės techninę būklę, degalų likutį, buvimo vietą ir vairuotojo darbo efektyvumą.