Aš ir Knyga

Ši knyga apimtimi bei siužetu ganėtinai panaši anksčiau apžvelgtą „Šilką„. Taip pat aprašomos kelionės, rytų šalis, meilė ir pan.

Pasakojama anglą, kuris norėjo sužinoti juodosios bei kitų arbatų paslaptis, todėl išvyko į Kiniją. Tačiau ten svetimšaliams niekas neatskleisdavo juodosios, žaliosios, baltosios arbatos paslapčių, neįsileisdavo į tos šalies gilumą, kur buvo auginama arbata. Anglas liko gyventi Kinijoje ir gavo leidimą susipažinti su arbatos auginimo paslaptimis, taip jis pamilo vietinio arbatos ir opijaus monopolininko, kurio veido niekas nėra matęs, buvusią žmoną. Knygos pabaigoje istorija pakrypsta netikėta ir šiek tiek absurdiška linkme.

Skaityti toliau »

Trumpas Alessandro Baricco romanas apie nelaimingą meilę rytų šalyje tinka visiems, nenorintiems įsitraukti į ilgą ir klampią meilės istoriją.

Šioje knygoje pasakojama apie šilko kokonų pirklį, kuris keliaudavo į Egiptą ir kitas šalis ieškoti neužkrėstų šilko kokonų. Galiausiai, kai visi kokonai buvo užkrėsti, jis pasiryžo keliauti į tuo metu nuo šilko prekybos atsiribojusią Japoniją… ir ten sutiko ne rytietiškų veido bruožų merginą, kurią pamilo, tačiau negalėjo būti su ja. Ji priklausė labai įtakingam žmogui, iš kurio šilko pirklys pirkdavo kokonus. Istorijos pabaigoje pirklio žmona apsimesdama ta mergina iš Japonijos palieka vyrui ilgą, labai intymų laišką, kaip ji jo geidžia, bet niekada negalės būti kartu.

Skaityti toliau »

Šios knygos viršelį puošia užrašas “Beveik suaugę”, todėl galima suprasti, kad knyga skirta paaugliams. Tačiau gavęs keletą rekomendacijų nutariau perskaityti ir aš.

Knyga, kaip dienoraštis, kuriame pagrindinis veikėjas, 15 – 16 metų paauglys rašo laiškus nepažįstamam žmogui. Tiesiog aprašo tos dienos įvykius, išgyvenimus, mintis ir pan. Kaip tokio amžiaus paauglys, jis gana naivokas, nors sprendžiant pagal dienoraščio datas (1992 m.), tuo metu galbūt visas jaunimas nebuvo toks „sugadintas”. Tačiau knygoje ne vulgariai pateikiama viskas, kas domina jaunimą: alkoholis, seksas, narkotikai, meilė ir t.t.

Skaityti toliau »

Ši knyga, tai beveik mano bendraamžio, 20-mečio autoriaus kūrinys, kuris buvo vertas mano dėmesio ir skirto laiko. Visa istorija sukasi apie vieną asmenį – Normantą. Ne itin originalus pagrindinio knygos veikėjo vardas, tiesiog perdaryta Normano pavardė.

Knygos pradžia ganėtinai niūri, nes pagrindinis herojus serga kraujo vėžiu ir turėtų mirti. Labai daug kalbama apie mirtį ir tai šiek tiek slegia. Žinoma, knygos autorius – būsimas filosofas (studijuoja filosofiją), todėl visa knyga pilna įvairių antikos ir kitų laikotarpių filosofų citatų. Galbūt tai neišsenkantis filosofinių apmąstymų šaltinis, kai prieš mirti atsiveria akys ir t.t.

Skaityti toliau »

Kai laikas sustoja, tu supranti, kad minčių srautas greitesnis už visą aplinką… sms žinutė, vėl tekstas, vėl žinia, apie kurią žinau tik aš… Ir nieko tu nesupranti, jei to dar nesi matęs, e nosinė ne č, ir kodėl dabar…

Juodas, visiškai juodas tekstas, juodas ekranas, bet gražu. Juodos raidės… sms žinutė… tik trys, taip, trys minutės praėjo, o gal sekundės, ir štai aš čia. Aš, aš… Daugiau nieko negalima išgristi, tik aš, aš. Ir kaip tai galima pakęsti, o aš?

Vėl juodas ekranas, vėl laukimas ir nežinia kiek iš tikro praėjo laiko, žvilgsnis į dešinį apatinį kampą, na ten, kur rodo kompiuterio garsumą, baterijos talpą ir viską kitą. Ten jau rodo vėl tris minutes po.., o ekranas vis dar juodas.

Skaityti toliau »